2 Chronicles 22
1 Taip pat po to įvyko, kad Moabo vaikai, Amono vaikai ir su jais kiti, neskaitant amoniečių, atėjo į mūšį prieš Jehozapatą.
2 Tada atėję kai kurie Jehozapatui pranešė, sakydami: „Didelė daugybė ateina prieš tave iš už jūros, šiapus Sirijos; ir štai jie yra Hacecon-Tamare, kuris yra En-Gedis.
3 Ir Jehozapatas išsigandęs nukreipė save ieškoti VIEŠPATIES ir paskelbė pasninką po visą Judą.
4 Ir Juda susirinko prašyti pagalbos iš VIEŠPATIES; būtent iš visų Judos miestų jie atėjo ieškoti VIEŠPATIES.
5 O Jehozapatas atsistojo Judos ir Jeruzalės susirinkime, VIEŠPATIES namuose, prieš naująjį kiemą,
6 ir tarė: „O VIEŠPATIE, mūsų tėvų Dieve, argi ne tu esi Dievas danguje ir argi ne tu valdai visas pagonių karalystes? Argi ne tavo rankoje yra jėga ir galybė, kad niekas negali tau pasipriešinti?
7 Argi ne tu, mūsų Dieve, kuris savo tautos Izraelio akivaizdoje išvarei gyventojus šitos šalies ir ją davei savo draugo Abraomo sėklai amžiams?
8 Ir jie gyveno joje ir joje pastatė tau šventovę tavo vardui, sakydami:
9 ‘Jei atėjus ant mūsų piktam, kaip kalavijui, teismui ar marui, ar badui, mes atsistosime prieš šituos namus ir tavo akivaizdoje (nes tavo vardas yra šituose namuose) ir tavęs šauksimės savo suspaudime, tuomet tu išgirsk ir padėk’.
10 O dabar, štai Amono, Moabo ir Seyro kalno vaikai, kurių tu neleidai Izraeliui užgrobti jiems išėjus iš Egipto šalies, bet jie nusisuko nuo jų ir jų nesunaikino;
11 štai kaip jie atmoka mums tuo, kad ateina mūsų išmesti iš tavo nuosavybės, kurią davei mums paveldėti.
12 O mūsų Dieve, argi tu neteisi jų? Nes mes neturime galios prieš šitą didelį būrį, ateinantį prieš mus; ir mes nežinome, ką daryti; bet mūsų akys nukreiptos į tave“.
13 Ir visa Juda stovėjo VIEŠPATIES akivaizdoje su savo mažyliais, savo žmonomis ir savo vaikais.
14 Tada susirinkimo viduryje VIEŠPATIES Dvasia atėjo ant Matanijos sūnaus Jejelio sūnaus Benajos sūnaus Zacharijo sūnaus Jahazielio, levito iš Asafo sūnų;
15 ir jis tarė: „Klausykite jūs, visa Juda, jūs, Jeruzalės gyventojai, ir tu, karaliau Jehozapatai: Taip jums sako VIEŠPATS: ‘Nebijokite ir nebūkite nerimastingi dėl šitos didelės daugybės; nes mūšis yra ne jūsų, bet Dievo.
16 Rytoj eikite žemyn prieš juos; štai jie ateina aukštyn Zizo skardžiu; ir juos rasite upelio gale, prieš Jeruelio dykumą.
17 Jums nereikės kovoti šiame mūšyje; išsirikiuokite, stovėkite nejudėdami ir stebėkite VIEŠPATIES išgelbėjimą su jumis, o Juda ir Jeruzale; nebijokite ir nebūkite nerimastingi; rytoj išeikite prieš juos; nes VIEŠPATS bus su jumis’“.
18 Ir Jehozapatas nulenkė savo galvą veidu iki žemės; ir visa Juda bei Jeruzalės gyventojai parpuolė prieš VIEŠPATĮ, garbindami VIEŠPATĮ.
19 O levitai iš kehatų vaikų ir iš korachų vaikų, atsistojo girti VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, dideliu balsu į aukštybes.
20 Ir anksti rytą atsikėlę, jie išėjo į Tekojos dykumą; ir jiems išeinant, Jehozapatas atsistojęs tarė: „Klausykite manęs, o Juda ir Jeruzalės gyventojai; tikėkite VIEŠPAČIU, savo Dievu, taip būsite įtvirtinti; tikėkite jo pranašais, taip jūs klestėsite“.
21 Pasitaręs su tauta, jis paskyrė VIEŠPAČIUI giesmininkus ir kad girtų šventumo grožį, išeidami pirma kariuomenės, sakydami: „Girkite VIEŠPATĮ; nes jo gailestingumas pasilieka per amžius“.
22 Ir kai jie pradėjo giedoti ir girti, VIEŠPATS pastatė pasalas prieš Amono, Moabo ir Seyro kalno vaikus, atėjusius prieš Judą; ir jie buvo sumušti.
23 Nes Amono ir Moabo vaikai stojosi prieš Seyro kalno gyventojus, kad juos visiškai išžudytų ir sunaikintų; o kai buvo pribaigę Seyro gyventojus, jie padėjo naikinti vieni kitus.
24 O Judai atėjus link apžvalgos bokšto dykumoje, jie pažvelgė į minią, ir štai jie buvo ant žemės kritę lavonai, ir nei vieno ištrūkusio.
25 Ir kai Jehozapatas ir jo tauta atėjo paimti iš jų grobį, jie rado tarp jų gausybę turtų prie mirusių kūnų, ir brangenybių, kurių jie sau nusiplėšė daugiau nei galėjo išnešti; ir tris dienas jie rinko grobį, jo buvo tiek daug.
26 O ketvirtą dieną jie susirinko į Berako slėnį; nes ten jie laimino VIEŠPATĮ; todėl tą vietą iki šios dienos vadina Berako slėniu.
27 Paskui jie sugrįžo, visi Judos bei Jeruzalės žmonės, o jų priekyje Jehozapatas, kad grįžtų į Jeruzalę su džiaugsmu; nes VIEŠPATS padarė, kad jie džiaugtųsi dėl savo priešų.
28 Ir jie atėjo į Jeruzalę, į VIEŠPATIES namus, su psalteriais, arfomis ir trimitais.
29 Ir Dievo baimė buvo ant visų tų šalių karalysčių, kai jos išgirdo, kad VIEŠPATS kovojo prieš Izraelio priešus.
30 Taip Jehozapato karalystė buvo rami; nes jo Dievas jam davė poilsį iš visų pusių.
31 Ir Jehozapatas karaliavo Judai; jis buvo trisdešimt penkerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir dvidešimt penkerius metus karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Azuba, Šilchio duktė.
32 Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliu ir neatsitraukė nuo jo, darydamas tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse.
33 Tačiau aukštumos nebuvo pašalintos; nes tauta dar nebuvo paruošusi savo širdies savo tėvų Dievui.
34 Na, o kiti Jehozapato darbai, pirmieji ir paskutinieji, štai jie yra užrašyti knygoje Hananio sūnaus Jehuvo, kuris yra paminėtas Izraelio karalių knygoje.
35 O po to Judos karalius Jehozapatas prisijungė prie Izraelio karaliaus Ahazijo, kuris elgėsi labai nedorai;
36 jis prisijungė prie jo, kad statytų laivus vykti į Taršišą; ir jie statė laivus Ecjon-Gebere.
37 Tada Dodavos sūnus Eliezeras iš Marešos pranašavo prieš Jehozapatą, sakydamas: „Kadangi tu prisijungei prie Ahazijo, VIEŠPATS sudaužė tavo darbus“. Ir laivai sudužo, kad jie negalėjo vykti į Taršišą.